Aminorūgštys – Kas Tai? Kodėl Jos Svarbios Organizmui?
Aminorūgštys yra mažos organinės molekulės, kurios jungiasi tarpusavyje sudarydamos baltymus. Žmogaus organizme yra 20 skirtingų aminorūgščių, kurios atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant normalią ląstelių veiklą, augimą ir vystymąsi. Be aminorūgščių neįmanoma gyvybė.
Aminorūgštys skirstomos į kelias pagrindines grupes, priklausomai nuo to, ar žmogaus organizmas geba jas susintetinti pats, ar turi gauti su maistu. Nepakeičiamų aminorūgščių organizmas negali pasigaminti, todėl jos būtinai turi būti gaunamos su maistu.
Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias aminorūgščių grupes, jų šaltinius maiste bei poveikį žmogaus organizmui.
Aminorūgščių rūšys
Pagrindinės aminorūgščių grupės:
Nepakeičiamos aminorūgštys
Tai aminorūgštys, kurių žmogaus organizmas negali susintetinti pats, todėl jos būtinai turi būti gaunamos su maistu. Svarbiausios nepakeičiamos aminorūgštys:
Jei organizmas ilgą laiką negauna šių aminorūgščių, atsiranda baltymų stygius, sutrinka ląstelių funkcijos, vystosi įvairūs susirgimai.
Neesminės aminorūgštys
Tai aminorūgštys, kurias žmogaus organizmas geba susintetinti pats iš kitų medžiagų, todėl jų papildomai gauti su maistu nereikia. Neesminės aminorūgštys:
- Beta Alaninas
- L-Argininas
- Asparaginas
- Homocisteinas
- Glutaminas
- Glicinas
- Prolinas
- Serinas
- Tirozinas
Nors organizmas geba šias aminorūgštis susintetinti pats, kartais jų gauti papildomai su maistu vis tiek naudinga.
Sąlyginai nepakeičiamos aminorūgštys
Tai aminorūgštys, kurias organizmas paprastai sugeba susintetinti pats, bet tam tikromis sąlygomis jų gali pritrūkti ir reikia papildomai gauti su maistu. Sąlyginai nepakeičiamos aminorūgštys:
- L-Argininas
- Cisteinas
- Glicinas
- Glutaminas
- Prolinas
- Tirozinas
Pavyzdžiui, didelių fizinių krūvių metu, augant, nėštumo laikotarpiu organizmui gali nepakakti šių aminorūgščių.
Aminorūgščių šaltiniai
Dauguma aminorūgščių randama gyvulinės kilmės produktuose – mėsoje, žuvyje, paukštienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose.
Taip pat vertingas aminorūgščių šaltinis yra ankštinės daržovės – pupos, žirniai, lęšiai, sojos. Grūdinių kultūrų produktai – kviečiai, miežiai, avižos. Riešutai ir sėklos.
Daugeliu atvejų racionui trūkstamų aminorūgščių galima papildomai gauti vartojant maisto papildus.
Aminorūgščių poveikis
Aminorūgštys atlieka daug svarbių funkcijų žmogaus organizme:
- Formuoja baltymus, be kurių neįmanoma ląstelių struktūra ir funkcijos
- Reguliuoja medžiagų apykaitą
- Dalyvauja fermentų, hormonų gamyboje
- Palaiko organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą
- Padeda pasisavinti kalcį, geležį ir kitus mikroelementus
- Skatina audinių augimą ir atsinaujinimą
- Stiprina imuninę sistemą
- Padeda palaikyti raumenų masę
- Yra svarbios energijos gamybai
Aminorūgščių stoka gali lemti baltymų stygių, sulėtinti žaizdų gijimą, silpninti imuninę sistemą, raumenis, sutrikdyti virškinimo sistemos veiklą.
Išvados
Aminorūgštys yra būtinos normaliai ląstelių funkcijai ir viso organizmo veiklai. Svarbu žinoti pagrindines aminorūgščių grupes ir užtikrinti pakankamą jų gavimą su maistu ar papildais. Ypač svarbu gauti pakankamai nepakeičiamų aminorūgščių, nes jų organizmas pats negamina. Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas padeda patenkinti organizmo aminorūgščių poreikius.