Aspartamas Sportuojantiems – Kas Tai Ir Ar Verta Jo Vartoti?

Turinys

Aspartamas yra dirbtinis saldiklis, kuris dažnai naudojamas dietiniuose produktuose ir gėrimuose. Jis apytiksliai 200 kartų saldesnis už cukrų ir beveik neturi kalorijų. Dėl šių savybių aspartamas yra populiarus tarp sportuojančių žmonių, nes leidžia pasaldinti produktus nepadidinant jų kaloringumo. Tačiau apie šio saldiklio saugumą ir poveikį sveikatai nuomonės išsiskiria.

Kas yra aspartamas ir kaip jis veikia?

Aspartamas, kitaip dar vadinamas E951, yra iš dviejų aminorūgščių – asparagino rūgšties ir fenilalanino sudarytas dirbtinis saldiklis. Jis buvo atrastas 1965 metais ir nuo to laiko plačiai naudojamas maisto pramonėje.

Kai aspartamas patekęs į organizmą, jis suskyla į šias medžiagas:

Asparto rūgštis – tai neesencinė aminorūgštis, kurios organizme yra natūraliai. Ji dalyvauja nervų impulsų perdavime. Per didelės jos dozės gali sukelti per didelį neuronų sujaudinimą.
Fenilalaninas – tai esencinė aminorūgštis, reikalinga baltymų sintezei. Žmonėms, sergantiems fenilketonurija, jos perteklius kenksmingas.
Metanolis – tai paprastasis spiritas, kuris didelėmis dozėmis toksiškas. Tačiau išskiriama labai mažai – apie 50-100 mg iš litro gėrimo.

Manoma, kad būtent šie metabolitai ir lemia galimą aspartamo poveikį sveikatai.

Ar aspartamas tikrai kenksmingas?

Nuo pat aspartamo atsiradimo jis buvo apipintas įvairiomis kontroversijomis dėl galimo kenksmingumo. Kai kurių tyrimų duomenimis, aspartamas:

Didina vėžio riziką
Sukelia galvos skausmus ir svaigulį
Kenkia nėščioms moterims ir vaisiui
Didina cukrinio diabeto riziką
Sukelia nutukimą

Tačiau dauguma šių teiginių nėra pagrįsti tvirtų mokslinių įrodymų. Pavyzdžiui, Europos maisto saugos tarnyba, atlikusi išsamią aspartamo rizikos vertinimo analizę, padarė išvadą, kad jis yra saugus vartoti.

Pagrindiniai argumentai, kodėl aspartamas laikomas saugiu:

Per 40 metų atlikta labai daug tyrimų, tačiau nėra įrodyta, kad mažomis dozėmis jis didintų vėžio riziką.
Aspartamo sukeliami metabolitai susidaro labai mažais kiekiais, kurie neturėtų daryti žalos sveikatai.
Dauguma atliktų ilgalaikių klinikinių tyrimų nerado ryšio tarp aspartamo vartojimo ir padidėjusios ligų rizikos.
Aspartamas plačiai tyrinėtas su gyvūnais ir jiems nesukėlė neigiamo poveikio, išskyrus itin dideles dozes.

Taigi, nors aspartamas ir buvo apipintas daugybe kontroversijų, moksliniai įrodymai rodo, kad jis yra saugus vartoti nustatytomis normomis.

Koks aspartamo poveikis sportuojantiems?

Aspartamas yra populiarus tarp sportuojančių žmonių, nes leidžia pasaldinti gėrimus ir maistą nepadidinant jų kaloringumo. Ar galima teigti, kad aspartamas yra naudingas sportuojant?

Keli pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

1. Aspartamas gali padėti kontroliuoti svorį

Kadangi aspartamas beveik neturi kalorijų, jo vartojimas gali padėti išvengti nereikalingų kalorijų su maistu ar gėrimais. Tai gali palengvinti svorio kontrolę sportuojantiems.

2. Aspartamas neveikia insulino išsiskyrimo

Saldus maistas stimuliuoja insulino išsiskyrimą, o tai sportuojant nėra pageidautina. Aspartamas insulino neveikia, todėl tinka sportuojantiems.

3. Galimas metanolio poveikis

Iš aspartamo susidarantis metanolis, nors ir labai mažais kiekiais, teoriškai galėtų turėti neigiamą poveikį sportuojant. Tačiau realiai jo kiekiai per maži, kad tai būtų aktualu.

4. Per didelės dozės fenilalanino

Nerekomenduojama vartoti didelius aspartamo kiekius žmonėms, sergantiems fenilketonurija. Tačiau sveikiems sportuojantiems tai nėra aktualu.

5. Galimi ilgalaikiai padariniai

Nėra aišku, kokį poveikį dideli aspartamo kiekiai turėtų ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl sportuojantys turėtų vengti jo vartoti pertekliuje.

Apibendrinant, aspartamas, vartojamas saikingai ir laikantis rekomenduojamų normų, turėtų būti saugus sportuojantiems. Jis gali padėti kontroliuoti kalorijas ir svorį. Tačiau svarbu nepiktnaudžiauti ir vengti galimų ilgalaikių padarinių.

Kiek aspartamo galima suvartoti per dieną?

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad suaugęs žmogus per dieną gali suvartoti iki 40 mg aspartamo 1 kg kūno svorio.

Tai reiškia, kad 70 kg sveriantis žmogus per dieną gali saugiai suvartoti iki 2800 mg aspartamo.

Lietuvoje leidžiamas paros suvartojimo kiekis yra šiek tiek didesnis – iki 50 mg/kg kūno svorio.

Apskaičiuoti suvartojamą aspartamo kiekį nėra paprasta, nes daugelyje produktų jo kiekis nenurodomas. Tačiau žinant, kad:

12 oz dietinės kokakolos yra apie 200 mg aspartamo
Įprastinė kramtomoji guma turi apie 100 mg aspartamo

galima apytiksliai suskaičiuoti suvartojamą kiekį per dieną.

Svarbu sekti, kad bendras kiekis neviršytų leistinos normos. Ypač daug aspartamo gali būti energiniuose gėrimuose, kuriuos vartoja kai kurie sportuojantys.

Ar verta sportuojantiems atsisakyti aspartamo?

Nors aspartamas ir kelia tam tikrų abejonių, nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad jį reikėtų visiškai atsisakyti.

Pagrindinės priežastys, kodėl sportuojantys visgi gali apsvarstyti galimybę riboti aspartamo vartojimą:

Vengti galimų ilgalaikių pasekmių dėl per didelio vartojimo
Atsisakyti dirbtinių saldiklių ir vartoti natūralius produktus
Išvengti priklausomybės nuo saldaus skonio
Galimi individualūs jautrumo atvejai (galvos skausmai, virškinimo sutrikimai)

Kita vertus, visiškas atsisakymas taip pat turi trūkumų:

Sudėtingiau kontroliuoti kalorijas
Mažiau pasirinkimo dietinių produktų
Brangesni alternatyvūs saldikliai

Todėl geriausia išeitis – vengti piktnaudžiavimo aspartamu ir vartoti jį saikingai. Pavyzdžiui, dietinę kokakolą gerti tik kartais, o dažniau rinktis vandenį. Aspartamo kramtomąsias gumas keisti vaisiais ar daržovėmis.

Kiekvienas sportuojantysis turėtų įvertinti aspartamo naudą ir galimą riziką bei priimti individualius sprendimus dėl jo vartojimo. Svarbiausia – viską daryti saikingai ir stebėti savo organizmo reakciją.

Ar yra sveikesnių alternatyvų aspartamui?

Nors aspartamas plačiai naudojamas, yra ir sveikesnių bei natūralesnių saldiklių alternatyvų, tinkamų sportuojantiems:

Medus – turi natūralių saldžiųjų savybių, tačiau svarbu vartoti saikingai dėl didesnio kaloringumo.
Džiovinti vaisiai – datulės, razinos, abrikosai. Pasaldina maistą natūraliai, turi naudingų maistinių medžiagų.
Cikorijos šaknys – seniai žinomas natūralus saldiklis. Turi inulino, padedančio virškinti.
Stevia – augalinis saldiklis, neturintis kalorijų. Galima rinktis skystą arba miltelių pavidalo.
Eritritolis – saldiklis iš fermentuotų vaisių, turintis mažai kalorijų. Gerai tinka kepiniams.
Ksilitolis – turi 40% mažiau kalorijų nei cukrus. Gaunamas iš beržų sulčių.
Cukrinių runkelių sirupas – turi daug kaloringesnis už dirbtinius saldiklius, bet vis tiek sveikesnis pasirinkimas.

Svarbu eksperimentuoti ir rasti tinkamiausią natūralų saldiklį savo skoniui bei poreikiams.

Aspartamas – Išvada: vartoti saikingai, stebėti savijautą

Apibendrinant, aspartamas, vartojamas atsakingai ir laikantis normų, turėtų būti saugus sportuojantiems.

Jis gali padėti kontroliuoti svorį ir kalorijas. Tačiau svarbu nepiktnaudžiauti, stebėti savo organizmo reakciją bei galimą priklausomybės susidarymą.

Geriausia rinktis natūralius saldiklius ir eksperimentuoti, kas tinka būtent jūsų organizmui. Sėkmės sportuojant!