Kraujo Spaudimas Sportuojantiems

Kraujo spaudimas yra vienas iš svarbiausių organizmo rodiklių, rodančių širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Sportuojant kraujo spaudimas kinta, priklausomai nuo fizinio krūvio intensyvumo. Todėl labai svarbu išmanyti apie kraujo spaudimą, jo kitimą sportuojant, kad galėtumėte saugiai ir efektyviai treniruotis.

Kas yra kraujo spaudimas ir kokie jo rodikliai?

Kraujo spaudimas parodo jėgą, kuria kraujas spaudžiasi į kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg).

Yra du pagrindiniai kraujo spaudimo rodikliai:

• Sistolinis kraujo spaudimas – rodo kraujo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant ir išstumiant kraują. Tai aukštesnis iš dviejų skaičių.
• Diastolinis kraujo spaudimas – parodo kraujo spaudimą arterijose tarp širdies susitraukimų. Tai žemesnis iš dviejų skaičių.

Normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mmHg. Tačiau kiekvieno žmogaus norma gali šiek tiek skirtis.

Kaip kinta kraujo spaudimas sportuojant?

Sportuojant kraujo spaudimas kinta priklausomai nuo fizinio krūvio intensyvumo.

• Lengvos ir vidutinės intensyvumo treniruotės (ėjimas, lėtas bėgimas, dviračių sportas, plaukimas ir pan.) paprastai šiek tiek padidina kraujo spaudimą. Tačiau grįžtama prie normalaus kraujo spaudimo greitai, per kelias minutes po treniruotės.
• Didelio intensyvumo treniruotės (sprintas, krepšinis, sunkioji atletika ir pan.) gali ženkliai padidinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujo spaudimą. Kraujo spaudimas gali išlikti padidėjęs valandą ar ilgiau po tokio tipo treniruočių.
• Jėgos treniruotės, ypač su dideliais svoriais, trumpam iššaukia labai didelį kraujo spaudimo padidėjimą. Tačiau jis greitai grįžta į normalias ribas, per kelias minutes po pratimo.

Todėl svarbu stebėti savo kraujo spaudimo reakciją į skirtingo intensyvumo treniruotes. Tai leis suprasti, koks krūvis jums yra optimalus.

Kodėl svarbu sekti kraujo spaudimą sportuojant?

Reguliarus kraujo spaudimo matavimas sportuojant padeda:

• Įvertinti organizmo būklę prieš treniruotę. Jei kraujo spaudimas ženkliai padidėjęs, geriau treniruotės atsisakyti.
• Stebėti, kaip organizmas reaguoja į krūvį. Ar greitai grįžta į normalą po treniruotės.
• Suprasti, ar treniruočių intensyvumas optimalus. Jei kraujo spaudimas ilgai nesugrįžta į normą, vadinasi, per didelis krūvis.
• Laiku pastebėti galimas sveikatos problemas, susijusias su širdies ir kraujagyslių sistema.

Todėl kraujo spaudimo matavimas turėtų tapti kiekvieno besitreniruojančiojo įpročiu. Ypač tiems, kurie turi polinkį į padidėjusį kraujo spaudimą ar širdies ir kraujagyslių ligas.

Kaip matuoti kraujo spaudimą namuose?

Norint stebėti kraujo spaudimo kitimus, reikalingas kraujo spaudimo matuoklis (tonometras).

Kraujo spaudimą rekomenduojama matuoti:

• Prieš treniruotę – įvertinti pradinę būklę.
• Treniruotės metu – stebėti reakciją į krūvį.
• Po treniruotės – kaip greitai grįžta į normą.

Svarbu tinkamai naudotis kraujo spaudimo matuokliu:

• Prieš matavimą pasėdėti ramiai 5-10 min.
• Tinkamai užsidėti manžetę ant viršutinės rankos.
• Atlikti kelis matavimus ir apskaičiuoti vidurkį.
• Matavimus atlikti toje pačioje rankoje, tuo pačiu metu.

Jei pastebimas nuolatinis kraujo spaudimo padidėjimas, būtina kreiptis į gydytoją.

Kraujo spaudimo normos sportuojant

Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl nėra universalių kraujo spaudimo normų sportuojant. Tačiau yra tam tikros rekomenduojamos ribos:

• Prieš treniruotę kraujo spaudimas neturėtų viršyti 140/90 mmHg.
• Treniruotės metu sistolinis gali pakilti iki 180-220 mmHg, priklausomai nuo intensyvumo.
• Po treniruotės kraujo spaudimas turėtų grįžti į +/- 20 mmHg nuo įprastinės normos per 1 valandą.

Jei kraujo spaudimas lieka padidėjęs ilgiau nei valandą po treniruotės, tai rodo per didelį krūvį. Tolesnis tokio intensyvumo treniravimasis gali būti pavojingas.

Faktoriai, darantys įtaką kraujo spaudimui sportuojant

Įvairūs veiksniai gali paveikti kraujo spaudimo atsaką į fizinį krūvį:

• Amžius – vyresniems kraujo spaudimas lėčiau grįžta į normą.
• Fizinė forma – geresnė kardiovaskulinė būklė greičiau stabilizuoja kraujospūdį.
• Treniruotės tipas – krūvio intensyvumas ir apimtys veikia kraujospūdžio kitimą.
• Aplinka – karštis vasarą gali labiau didinti kraujo spaudimą.
• Mityba ir skysčiai – vandens trūkumas ir per didelis druskos kiekis didina kraujospūdį.
• Stresas – didesnis stresas ir nuovargis blogina kraujospūdžio kontrolę.

Todėl svarbu įvertinti visus veiksnius, galimai darančius įtaką kraujo spaudimui sportuojant. Prireikus koreguoti treniruočių krūvį, mitybą ar poilsį.

Kraujo Spaudimas – Išvados

• Kraujo spaudimas sportuojant kinta priklausomai nuo fizinio krūvio intensyvumo. Lengvos treniruotės paprastai nedaug jį padidina, o intensyvios gali ženkliai pakelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą.
• Labai svarbu stebėti kraujo spaudimo kitimus prieš, per ir po treniruočių. Tai leidžia įvertinti organizmo būklę ir ar teisingas krūvis.
• Optimalu matuoti kraujo spaudimą namuose tonometru. Reikia laikytis taisyklingos matavimo procedūros, kad rezultatai būtų tikslūs.
• Kiekvieno žmogaus kraujo spaudimo normos individualios. Tačiau yra bendros rekomendacijos, kurių reikėtų laikytis sportuojant.
• Įvairūs faktoriai – amžius, fizinė forma, aplinka, mityba, stresas – gali daryti įtaką kraujo spaudimui. Svarbu juos įvertinti ir prireikus koreguoti.

Tik reguliariai matuodami kraujo spaudimą ir stebėdami jo kitimus sportuodami, galėsite optimaliai treniruotis ir išvengti per didelio krūvio keliamos rizikos!