Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė finansavimą devyniems savivaldybių sporto infrastruktūros projektams. Iš viso 2026–2028 m. savivaldybių projektams įgyvendinti bus skirta beveik 45 mln. eurų. Planuojama, kad 17 mln. eurų savivaldybes pasieks jau šiemet.
Finansavimo priemonę administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri vertino savivaldybių konkursui pateiktas paraiškas ir pateikė ministerijai finansuotinų projektų sąrašą. Centrinė projektų valdymo agentūra yra valstybės įstaiga, administruojanti Europos Sąjungos ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą.
Naują sporto infrastruktūros projektų finansavimo priemonę ŠMSM inicijavo siekiant keisti situaciją šalies regionuose. Valstybė finansuos viešosios sporto infrastruktūros objektų – baseinų, daugiafunkcių sporto salių (arenų), futbolo ir lengvosios atletikos stadionų, universalių dengtų maniežų, kitų specializuotų sporto bazių – statybą ir rekonstravimą šalies savivaldybėse.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad modernios sporto erdvės ir kokybiški užsiėmimai būtų prieinami kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Šiomis investicijomis sprendžiame ilgametę sporto bazių trūkumo bei atitikties standartams problemą regionuose ir kuriame sąlygas gyventojų fiziniam aktyvumui bei sportininkų rengimui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Mažeikių rajono savivaldybei skirta 7,3 mln. eurų daugiafunkciam sporto ir pramogų centrui su universalia sporto sale ir baseinu statyti. Klaipėdos mieste iškils šiuolaikinė ledo arena, prie kurios statybos valstybė prisidės 8,7 mln. eurų. Marijampolėje bus statoma nauja daugiafunkcė arena, kuriai skirta 9 mln. eurų. Baseinai bus statomi Zarasų rajono (4,9 mln. eurų), Pakruojo rajono (4,8 mln. eurų), Trakų rajono (3,3 mln. eurų) ir Biržų rajono (beveik 1 mln. eurų) savivaldybėse. Kupiškio rajono savivaldybei skirta 4,9 mln. eurų daugiafunkcės sporto salės statybai, o Šiaulių miesto savivaldybei – 857 tūkst. eurų irklavimo sporto bazei įrengti.
Vertinant paraiškas prioritetas buvo teikiamas tų savivaldybių projektams, kuriose nėra reikalavimus atitinkančių sporto objektų – pavyzdžiui, ne mažesnio kaip 25 metrų ilgio ir 4 plaukimo takų baseino, daugiafunkcės sporto salės arba funkcionuojančio futbolo ar lengvosios atletikos ir futbolo stadiono. Taip pat buvo vertinamas projekto vykdytojo nuosavo įnašo dydis į projekto finansavimą, pasirengimo projekto įgyvendinimui lygis, nuolatinių gyventojų skaičius savivaldybėje, sporto bazės daugiafunkciškumas ir bazės tinkamumas bent vienos sporto šakos tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportas – tai sportininkų rengimas varžyboms aukščiausiu nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, o ne masinis sportas ar bendras gyventojų fizinis aktyvumas.
Konkurso lėšų pakako finansuoti devynių savivaldybių sporto objektams. Dar devynių savivaldybių – Švenčionių rajono, Šakių rajono, Raseinių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Šilutės rajono, Ukmergės rajono, Vilkaviškio rajono ir Kelmės rajono – projektai pateko į rezervinį sąrašą ir galės būti finansuojami atsiradus papildomų lėšų. Iš viso konkursui paraiškas pateikė 21 savivaldybė, o bendras prašomų lėšų poreikis siekė daugiau kaip 100 mln. eurų.
Rezervinis sąrašas – tai projektai, kurie konkurso metu įvertinti pakankamai gerai, bet jiems pritrūko skirtų lėšų. Tokie projektai gali gauti finansavimą tik tada, jei atsiranda papildomų lėšų.
Pexels.com nuotrauka
