LKL, kurią remia „Betsson“, čempionate iki trumpos pertraukos telieka vienas savaitgalis – visos komandos sužais dar po vienerias rungtynes ir keliaus ilsėtis, kadangi nacionalinėse lygose įsivyraus rinktinių krepšinis. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) – aukščiausio lygio šalies vyrų krepšinio čempionatas, kuriame žaidžia ir Lietuvos, ir užsienio krepšininkai.
Visiems sužaidus po dešimt susitikimų, turnyrinė lentelė parodo, kad intrigos netrūksta. Apačioje tokį patį pergalių-pralaimėjimų balansą (3-7) fiksuoja net keturios ekipos, o antroje pozicijoje įsitaisę „Gargždai“ (6-4) vos vienu laimėjimu lenkia „Šiaulius“ (5-5), kurie žengia šešti.
Saulės miesto ekipa šiemet po ilgos pertraukos savo garbę gina dviejuose frontuose. Europos taurėje šiauliečiai su trimis pergalėmis ir penkiais pralaimėjimais konkurencingoje grupėje rikiuojasi šešti iš aštuonių ekipų, o lenktynėse dėl atkrintamųjų alsuoja varžovams į nugaras. Europos taurė – tai FIBA rengiamas Europos klubų turnyras: komandos pirmiausia varžosi grupėse, o geriausios patenka į atkrintamąsias varžybas.
Intensyviame šių metų tvarkaraštyje Dariui Songailai reikia patikimų karių, kurie išpildytų jo sumanymus ir net prastą dieną atiduotų visą save komandos labui. Tokiu nepamainomu ramsčiu pastaruoju metu tampa Simas Jarumbauskas, į Lietuvą sugrįžęs po metų „BC Vienna“ klube, besivaržiusiame ir Adrijos lygoje.
26-erių 198 cm ūgio puolėjas pastarojoje šešių mačų atkarpoje vietiniame fronte demonstruoja stabilumą ir solidumą. Jo vidurkiai siekia 16,2 taško, 3,8 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir 16 naudingumo balų. Naudingumo balai – apibendrinantis rodiklis, kuriame sudedama teigiama žaidėjo statistika (taškai, kamuoliai, perdavimai, perimti kamuoliai, blokai), o iš sumos atimami nesėkmingi metimai ir klaidos.
Vilnietis oponentus ypatingai skriaudė dviejuose mačuose, kuriuose „Šiauliai“ ėmė viršų – prieš „Gargždus“ (24 tšk., 3 atk. kam., 2 rez. perd., 2 per. kam., 24 naud. bal.) ir Kėdainių „Nevėžį-Paskolų klubą“ (22 tšk., 8 atk. kam., 24 naud. bal.).
Būtent šią ekipą, kurią pranoko prieš dvi savaites, šiauliečiai priims namuose šeštadienio vakarą. Tiesa, Evaldo Beržininkaičio auklėtiniai rungtynes pasitiks jau visai kitokiomis nuotaikomis ir pasitikėjimu – trečiadienį jie po ketverių metų pertraukos pranoko Vilniaus „Rytą“ ir iškovojo antrąją pergalę paeiliui.
Mačą nuo 19 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“. Rungtynių dieną portalas LKL.lt pristato pokalbį su S. Jarumbausku.
View this post on Instagram A post shared by BC ŠIAULIAI (@siauliai.bc)
– Šią savaitę Londone patyrėte pralaimėjimą prieš „Lions“ (55:68), kurie pirmavo visas rungtynes. Mačas nesusiklostė ir tau asmeniškai. Su kokiomis mintimis grįžote į Šiaulius ir kokias parsivežėte pamokas?
– Pačios rungtynės buvo labai klampios ir ne tokios, kokių tikėjomės ir kokių siekėme. O grįžome pamatę, kad mes turime pasitempti ties fiziškumu, išpildyti trenerių planą, kurį jie paruošia mums. Ir kai to laikomės bei einame gera linkme fiziškai, tos pergalės ateina, būname rungtynėse. Bet kai leidžiame kitiems turėti daugiau norėti žaisti, tada būna labai liūdna.
– Tribūnose sulaukėte nemažo palaikymo. Kiek tai nustebino ir sušildė?
– Buvo tikrai labai nerealu. Vienu metu toks jausmas buvo, kad mūsų fanų buvo daugiau nei Londoną palaikančių žmonių. Bent jau garsu ir palaikymu, manau, „Šiaulių“ fanai tikrai laimėjo. Buvo tikrai be galo smagu. Vis tiek klubui čia pirmi metai kaip keliaujame į užsienį. Buvo tikrai įspūdingos rungtynės. Bent jau iš palaikymo pusės visus nustebino – ir žaidėjus, ir klubą.
– Tau tai pirmas sezonas, kuomet rungtyniauji europiniame turnyre. Kuo skiriasi sezonas, kai turi daugiau įvairių varžovų? Kiek visas tas laikas, kelionės padeda komandai augti?
– Yra tam tikrų pliusų ir minusų, aišku. Didžiausias pliusas, kad mes, žaidėjai, turime šansą ir galimybes žaist Europos taurėje. Išbandyti save, gauti tą šansą. O tos kelionės… Kai žaidi tik Lietuvoje, savaitę sportuoji, ruošiesi, pralaimi ir žinai, kad tavęs laukia savaitė, kol vėl žaisi rungtynes. Tai keičia nuotaikas. Dabar tu neturi kada galvoti – sužaidi ir po dviejų-trijų dienų vėl žaisti, keliausi. Iš žaidėjų perspektyvos, mums tikrai smagu ir įdomu.
– Lietuvoje jau pagarsėjai kaip juodadarbis, tačiau Europoje sutinkami varžovai to greičiausiai nežino. Galbūt lengviau atlikti savo darbą ten nei Lietuvoje, kur visi žino, ko iš tavęs tikėtis?
– Fiziškumu aš tiek neišsiskiriu, nes jis ten yra, galbūt tik nėra tiek akcentuojama. Galbūt žaidžiant su „Lions“ jie žinojo, koks aš esu, bet su kitais klubais matosi, kad jie tiek neanalizuoja ir nepasiruošia. Bet koks skirtumas? Man skirtumo nėra, aš žaidžiu taip, kaip žaidžiu. Kaip gaunasi, taip gaunasi, ir viskas.
– Praėjusį savaitgalį įveikėte „Gargždus“ (97:82), mače netrūko ir karštesnių epizodų. Ar tai buvo principingumas iš abiejų komandų, ypač turint omenyje, jog pirmąsias rungtynes prieš juos pralaimėjote? Galbūt užgimsta priešprieša?
– Nemanau, kad turi megztis kažkokia priešprieša, man tai juokingai skambėtų. Bet gal tai buvo principo reikalas. Mums tos rungtynės buvo pirmosios sezone, buvo nemalonu pralaimėti gana gėdingai. Tokie pralaimėjimai gali būti labai skaudūs. Vienu metu tas rungtynes jau kaip ir turėjome, viskas buvo labai solidžiai, bet atidavėme jas. Čia jau buvo principo reikalas, patys save turime gerbti. Negalime užsileisti – tą ir padarėme, laimėjome, kas yra svarbiausia.
– Pats tame mače dominavai su 24 taškais ir tiek pat naudingumo balų ir nebebuvai tas nematomas darbininkas. Kiek pasitenkinimo tau pačiam teikia būtent tokie pasirodymai?
– Aš žinau, kad puolime galiu duoti naudos. Tas visąlaik būdavo kiekvienais metais – kad ir Pasvalyje, po to Vienoje. Aš žinau, ką darau gynyboje, tas tiesa, puolime irgi žinau, kad galiu duoti. Malonu, smagu, bet smagiausia yra laimėti. Bet aš tiek nesureikšminu būtent puolimo. Viskas priklauso nuo tam tikrų situacijų – ar gauni šansų, ar pats tą padarai, ar komandos draugai sukuria, o gal tu draugams.
– Paskutinis laikotarpis tau tikrai sėkmingas, o atsižvelgiant ir į komandą, kurioje žaidi, turbūt geriausias karjeroje. Be to, jau turi sukaupęs šiokią tokią patirtį. Ar išdrįstum pasakyti, kad dabar esi geriausioje formoje per savo karjerą?
– Gal, kaip treneris sako, jau tikiu sistema, gal dėl to. Fiziškai aš tikrai jaučiuosi geriausiai. Tikrai daug darbo įdedu ir su savo fizinio rengimo treneriu Ugniumi Savicku. Tas labai daug ką man atperka – visas papildomas ir vasarą įdėtas darbas. Manau, kad ateityje dar ateis branda, esu gan jaunas (juokiasi). Iki 30-ies dar sako, kad perspektyvus, tai nežinau.
– „Genius IQ“ platforma rodo, kad šiame sezone esi trečias dažniausiai ant parketo krentantis žaidėjas – su 38 kritimais nusileidi tik Nickui Johnsonui (58) ir JaQuanui Carlosui (54). Turbūt tai irgi gali būti savotiška kovingumo išraiška. Visgi kristi ir kovoti dėl komandos tikriausiai nėra natūralus dalykas – prie to turbūt prisideda ir komandos mikroklimatas, ir trenerio gebėjimas įkvėpti žaidėjus. Kiek tau malonu kristi būtent už šią komandą, šį kolektyvą?
– Kai kovoji už bet kokį klubą, tau yra malonu. Tu esi su tais dvylika žaidėjų, žinai, kad su jais praleisi visą sezoną. Vienas kitam norime kuo geriausio. Tada bandai viską daryti, kad kažkuo padėtum – dėl pergalės, taškų, kamuolio, gynybos, dėl kiekvieno dalyko. Visąlaik malonu, nes norime vienas kitam gero ir stengiamės vienas už kitą. O kristi nėra nieko baisaus – nukrenti ir atsistoji.
– Turnyrinėje lentelėje esate šešti su neutraliu pergalių-pralaimėjimų balansu. Tik viena pergalė jus skiria nuo antrosios vietos, bet atrodo, kad konkurencinė kova užvirė ir lentelės apačioje. Esate viduryje, tačiau iš jo pakilti aukštyn kol kas sekasi sunkiai. Kaip vertini tą trečdalį sezoną, kuris jau beveik sužaistas?
– Šiemet lyga atrodo sustiprėjusi. Gal niekas tiek nesitikėjo iš „Gargždų“, bet ir Jonava su Kėdainiais, nors kai kurios rungtynės nenusisekė, tai konkurencingos komandos. Taip pat daug europinių komandų. Nėra kaip seniau, kad daug kur viskas aišku iš anksto. Šiemet gali būti stebinančių, visokių rungtynių pabaigų. Patys atidavėme porą rungtynių, kurias turėjome laimėti. Jei nebūtume jų išdalinę, būtume geresnėje vietoje, bet dabar jau yra, kaip yra. Turime žiūrėti į priekį ir nebedalinti lengvų taškų ar apskritai taškų, kurie turėtų priklausyti mums.
– Iki FIBA „lango“ belieka vienas mačas. Ar jau jaučiate, kad ta pertraukėlė praverstų?
– Manau, ir mums, ir kiekvienai komandai reikia. Žaidžiame tikrai daug rungtynių ir neturime daug poilsio, kad turėtume dienų be jokio sporto. Manau, mums tai išeis į naudą – visi išsigydysime, kas turi skausmus, pailsėsime, praskaidrinsime galvas, praleisime laiko su šeima, draugais. O po to grįšime sportuoti ir treniruotis, nes neturime daug laiko taisyti tų klaidų, kai visada laukia sekančios rungtynės.
FIBA „langai“ – iš anksto numatyti laikotarpiai, kai nacionalinėse lygose ir klubų turnyruose daroma pertrauka, kad rinktinės galėtų sužaisti atrankos į didžiuosius turnyrus rungtynes.
– Galbūt žaisdamas solidžią atkarpą tikėjaisi kvietimo į rinktinę?
– Ne. Pakvies – pakvies, nekviečia – tai nekviečia, aš nesvaigstu ir nesvajoju. Aš manau, kad visi to norėtų. Ir aš norėčiau, bet tikėtis… Aš labiau realistas ir jei šansas bus – žinoma. Bet tikrai nebuvo, kad galvočiau, jog dėl kelių rungtynių jau turėsiu kvietimą.
– Praėjusiais metais praleidai daug laiko balkaniškoje aplinkoje. Kaip, tavo nuomone, rinktinei seksis artėjančią savaitę kovoti su serbais ir bosniais?
– Pirmiausiai priklauso, ką surinks serbai, kokią sudėtį. Išplėstinis sąrašas yra toks, o kokie jie atvažiuos, tai yra įdomiausia. Bus, kaip bus, aš manau, Lietuvos treneriai gerai pasiruoš ir bus matyt. Aišku serbai yra – grubūs, protingi, žaidžia taktiškai, agresyviai. Bet aš sakyčiau, kad ir mes, lietuviai, tuo nenusileidžiame. Aš manau, turėtume laimėti.
– „Nevėžį-Paskolų klubą“ sutinkate po jų pergalės prieš „Rytą“. Komanda po sunkaus starto įsivažiavo ir turbūt tai nėra pats geriausias laikas ją sutikti. Kas, tavo akimis, pasikeitė, kad kėdainiečiai galiausiai pralaužė ledus?
– Gal tam tikri žaidėjai įėjo į sportinę formą, patys, kaip komanda, pradėjo labiau jausti vienas kitą, geriau išpildo trenerių planą – tiek derinius, tiek gynybines sistemas. Jie jau labiau susižaidę. O kai tu susižaidi, yra lengviau. Ir tie pralaimėjimai nepadeda visam procesui – gali net nejausti, kad pradedate susižaisti, nes pralaimėjęs esi apimtas neigiamų emocijų. Jie gavo gurkšnį gero oro, yra atsigavę, jaučiasi patogiai, labiau pasitikintys savimi. Kai aikštelėje esi su pasitikėjimu, tau ženkliai lengviau žaisti.
– Dar visai neseniai laimėjote nelengvą tarpusavio dvikovą, kurioje varžovai ilgą laiką pirmavo. Ar jau tada jautėsi, kad oponentai gerina žaidimą?
– Jie jau prieš mums bežaidžiant buvo pradėję atsigauti, turėjo artimų rungtynių, kurias pralaimėjo tik keliais taškais. Jau jautėsi, kad jie artėja link to. Nežinau, kodėl juos pradžioje taip nurašė, bet jie tikrai gerai žaidžianti komanda. Mums tos rungtynės išvykoje su jais buvo tikrai sudėtingos. Tik ketvirto kėlinio pabaigoje mums pavyko juos perlaužti ir nugalėti.
21 lapkričio, 2026 / lkl.lt



