Azerbaidžano „Sabah“ klubo vedimas į UEFA Čempionų lygos lygos etapą galbūt nėra pats įspūdingiausias lietuvio trenerio Valdo Dambrausko gyvenimo pasiekimas. Lemiamas posūkis jo biografijoje įvyko prieš daugiau nei du dešimtmečius – laimėjus televizijos viktoriną. Čempionų lygos lygos etapas – bendra visų dalyvių turnyro lentelė, kurioje kiekviena komanda žaidžia su skirtingais varžovais, o ne tik su grupės varžovais.
Dabar 49 metų specialistas žaidė žemesnių lygų futbolą ir dirbo, kad padėtų šeimai – jo tėtis mirė, kai jis dar buvo mažas. Būdamas 25 metų V. Dambrauskas laimėjo lietuvišką „Who Wants To Be A Millionaire?“ atitikmenį, o prizinių pinigų pakako persikelti į Angliją ir Londono metropoliteno universitete (London Metropolitan University) studijuoti treniravimo. Anglijoje jis dirbo įvairius įprastus darbus ir kartu kaupė treniravimo patirtį. „Šeši nuliai – milijonas“ – lietuviška žinomos britų viktorinos versija, kurioje dalyviai atsakinėja į vis sunkesnius klausimus.
Kelias nuo Lietuvos iki Azerbaidžano
V. Dambrauskas vadovavo Lietuvos U17 ir U19 rinktinėms, vėliau dirbo Ekrano ir „Žalgirio“ klubuose, Latvijos RFS, Kroatijos „Gorica“ ir „Hajduk Split“, Bulgarijos „Ludogorets“, Graikijos OFI Kretos, Kipro „Omonia“ ir Vengrijos „Diósgyőr“ ekipose. 2025 metais jis pradėjo dirbti su Azerbaidžano „Sabah“ ir pelnė šalies čempionų titulą bei taurę. Lietuvos jaunimo rinktinių veiklą koordinuoja Lietuvos futbolo federacija.
UEFA pašnekovui treneris papasakojo, kaip pergalė televizijos laidoje paleido pokyčių grandinę.
„Tai buvo „Šeši nuliai – milijonas“. Į laidą eini save išbandyti. Tikrai nebuvo plano laimėti pinigų, kad kur nors keliaučiau ar ką nors konkretaus nuveikčiau. Tai buvo balandį [2002 m.], man ką tik sukako 25. Turėjau darbą ir ištęstinėmis studijomis Šiaulių universitete studijavau filosofiją ir socialinius mokslus.
[Laimėjau] 4 000 litų – kiek daugiau nei 1 000 eurų. Bet tuo metu tie 4 000 litų buvo dešimties mėnesių atlyginimas, nes alga buvo 400 litų per mėnesį. Tai būtų tarsi laimėti 20 000 eurų [dabartine verte].
Litas buvo Lietuvos nacionalinė valiuta, kol šalyje nebuvo įvestas euras.
Ar tiesa, kad dalis tų pinigų iškart atiteko treniravimo mokymams ir kursams? Ne, tai labiau holivudinė istorija. Reikia suprasti kontekstą.
Pinigai – studijoms ir kelionei į Angliją
„Pinigai labai pravertė. Egzaminai Šiaulių universitete buvo gegužės pabaigoje. Kai nuėjau, kažkas iškart pasakė: „Gerai pasirodei. Tai padengs dvejų ar dvejų su puse metų mokslą.“ Tai buvo svarbiausia. Vėliau atsirado galimybė vykti į užsienį. Dalis [pinigų], žinoma, nuėjo mokslo mokesčiui, kurį dar buvau skolingas.
Planas buvo toks: kaip patekti į Angliją? Pirmiausia nusiperki lėktuvo bilietus. Privalai pirkti bilietus į abi puses. Tada reikėjo susimokėti už anglų kalbos kursus ir turėti, kur apsigyventi maždaug mėnesį. Taip pat reikėjo banko išrašo, rodančio, kad sąskaitoje turi šiek tiek pinigų. Visi pinigai ir nuėjo tam.
Prisimenu, keliavau su Ingrida [Dambrauskiene], kuri dabar yra mano žmona. Ją praleido iškart – į šalį ji pateko maždaug per penkias minutes. O aš stovėjau apie dvi valandas, kol viską tikrino ir skambino į koledžą patvirtinti, kad jis egzistuoja ir kad šis žmogus tikrai lankys kursus. Patekti į Angliją užtruko kur kas ilgiau. Bet galiausiai viskas susidėliojo.“
Interviu užfiksuotas 2026 m. spalio 18 d.
