Iš Lietuvos į NBA žvaigždžių lygą – kaip Buzelis tapo tikru fenomenu
Kai Matas Buzelis pirmą kartą pasirodė NBA parkete su Čikagos „Bulls” marškinėliais, niekas ypatingai nesitikėjo, kad šis lietuvis taps vienu ryškiausių jaunų žaidėjų lygoje. Gal ir buvo kalbų, gal ir buvo vilčių, bet NBA – tai vieta, kur viltys dažnai susiduria su žiauria realybe. Buzelis tą realybę perėjo ir, atrodo, jai net patiko.
Šis sezonas Matui buvo ne tik debiutas aukščiausiame krepšinio lygyje – tai buvo savotiška egzaminų sesija, kurioje reikėjo įrodyti, kad G lygos laikotarpis, Europos patirtis ir visa ta reklaminė šurmulys aplink jį nebuvo tik gražūs žodžiai. Ir jis įrodė. Ne iš karto, ne per naktį, bet per kiekvieną treniruotę, kiekvieną žaidimą, kiekvieną momentą, kai reikėjo pasirinkti – ar likti komforto zonoje, ar žengti žingsnį į priekį.
Statistika, kuri kalba už save – bet ne visa tiesa
Statistika NBA kontekste yra kaip ledkalnio viršūnė – matai dalį, bet po vandeniu slypi kur kas daugiau. Buzelio skaičiai šį sezoną buvo solidūs jaunam žaidėjui: vidutiniškai apie 13-15 taškų per rungtynes, 4-5 atkovoti kamuoliai, maždaug 3 rezultatyvūs perdavimai. Tai nėra Nikola Jokičiaus triple-double mašinos lygis, bet tai yra labai geras startas žmogui, kuriam dar nėra 22 metų.
Tačiau statistika nepapasakoja apie tai, kaip jis žaidžia. O žaidžia jis labai įdomiai. Buzelio žaidimo stilius – tai savotiška mišrainė iš europietiško krepšinio intelekto ir NBA fizinio intensyvumo. Jis moka pasirinkti poziciją, moka perskaityti gynybą, moka padaryti tą paprastą, bet teisingą sprendimą, kai visi tikisi kažko sudėtingo.
Ypač išsiskyrė jo:
- Gynybinis intensyvumas – Buzelis nėra iš tų, kurie gynyboje tik vaikšto. Jis spaudžia, jis kovoja, jis erzina varžovus.
- Tritaškiai metimai – jo procentas iš toli šį sezoną buvo gerokai aukštesnis nei tikėtasi, apie 36-38%, o tai NBA lygmeniu yra labai priimtinas rodiklis.
- Gebėjimas žaisti be kamuolio – tai, ko daugelis jaunų žaidėjų nemoka, Buzelis daro natūraliai.
Čikagos „Bulls” sistema – ar ji tinka Matui?
Čia yra klausimas, kurį reikia užduoti atvirai. „Bulls” šį sezoną nebuvo jokia galios jėga Rytų konferencijoje. Komanda ieškojo savęs, keitė strategijas, turėjo problemų su sudėtimi. Ir visa tai Buzeliui buvo ir privalumas, ir trūkumas vienu metu.
Privalumas – jis gavo žaidimo laiko. Daug žaidimo laiko. Kai komanda nėra tarp lyderių, jauniems žaidėjams suteikiama daugiau galimybių. Matas tuo pasinaudojo ir išbandė save įvairiose situacijose – ir kaip pagrindinis atakos variantas, ir kaip pagalbinis žaidėjas, ir kaip gynybinis specialistas prieš konkrečius varžovus.
Trūkumas – jis žaidė komandoje, kuri neturėjo aiškios krypties. Tai reiškia, kad kartais jo statistika atrodė geriau, nei iš tikrųjų buvo situacija, o kartais – blogiau. Kai žaidi su stipria komanda, kiekvienas taškas yra sunkiau iškovotas. Kai žaidi su vidutine komanda, skaičiai gali šiek tiek klaidinti.
Treneriai, tiesa, jį vertino. Buzelis retai sėdėdavo suole ilgiau nei reikėjo – tai ženklas, kad jis patikimas, kad jo žaidimas yra nuspėjamas teigiama prasme. NBA treneriai nemėgsta staigmenų iš jaunų žaidėjų. Jie mėgsta, kai žaidėjas daro tai, ko iš jo tikimasi. Ir Matas tą suprato greičiau nei daugelis jo bendraamžių.
Lietuviška mokykla NBA parkete – ar tai vis dar veikia?
Kalbant apie Buzelį, neišvengiamai reikia paminėti kontekstą – Lietuvos krepšinio tradiciją NBA. Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas, Linas Kleiza, Jonas Valančiūnas – visi jie paliko pėdsaką. Tačiau kiekvienas iš jų žaidė skirtingais laikais, skirtingose komandose, skirtingomis sąlygomis.
Buzelis – tai nauja karta. Jis augo žiūrėdamas į šiuolaikinį krepšinį, jis formavosi Europoje, bet su akimi į NBA. Ir tai jaučiasi jo žaidime. Jis nėra klasikinis europietiškas centras ar klasikinis europietiškas gynėjas. Jis yra hibridinis žaidėjas – tas tipas, kurio NBA šiandien labiausiai ieško.
Lietuviška mokykla jam davė discipliną, taktinį supratimą ir gebėjimą žaisti komandiškai. NBA jam davė greitį, fizinį intensyvumą ir supratimą, kad kiekvienas epizodas gali būti lemiamas. Šių dviejų pasaulių sintezė – tai ir yra Buzelio stiprybė.
Praktinis pastebėjimas krepšinio fanams: jei norite suprasti, kodėl Buzelis yra vertinamas, stebėkite ne jo taškus, o tai, ką jis daro be kamuolio. Kaip jis juda, kaip jis užima poziciją, kaip jis padeda gynyboje net kai kamuolys yra kitoje aikštės pusėje. Ten slypi tikrasis jo žaidimo kokybės rodiklis.
Sunkiausi momentai – nes be jų nėra augimo
Būtų nesąžininga kalbėti tik apie sėkmes. Buzelis turėjo sunkių akimirkų. Buvo rungtynių, kai jis atrodė pasimetęs, kai sprendimai buvo per lėti, kai fizinis gynybos intensyvumas jį tiesiog nustūmė į šalį. Tai normalu. Tai NBA.
Ypač sunkios buvo akistatos su fiziškai stipriais gynėjais. Buzelis nėra monstras pagal kūno sudėjimą – jis yra atletiškas, bet ne tas tipas, kuris tiesiog nustumia varžovą jėga. Tai reiškia, kad jam reikia būti protingesniam, greitesniam, gudresiam. Ir kai to nepavykdavo, tai buvo matyti.
Taip pat buvo momentų, kai jo tritaškiai tiesiog neėjo. Kelios rungtynės iš eilės su žemu metimu procentu – tai psichologiškai sunku bet kuriam žaidėjui, o jaunam – ypač. Tačiau stebėtojai pastebėjo, kad Buzelis po tokių rungtynių nekeisdavo savo elgesio – jis toliau ieškodavo metimų, toliau žaisdavo agresyviai. Tai brandos ženklas.
Ką galima išmokti iš jo požiūrio: NBA sėkmė nėra linijinė. Nėra taip, kad kiekvieną savaitę viskas gerėja. Yra pakilimų ir nuosmukių, ir gebėjimas išlikti stabiliam per nuosmukius – tai skiria tuos, kurie lieka lygoje ilgam, nuo tų, kurie išnyksta po kelių sezonų.
Palyginimai su kitais jaunais žaidėjais – kur Buzelis stovi?
NBA šiuo metu yra pilna talentingų jaunų žaidėjų. Wembanyama, Chet Holmgren, Scoot Henderson, Ausar Thompson – kiekvienas iš jų yra unikalus ir kiekvienas turi savų stiprybių. Kur tarp jų yra Buzelis?
Sąžiningai sakant – jis nėra tas, kuris dominuoja antraštes. Jis nėra tas, apie kurį rašo ESPN kiekvieną dieną. Bet jis yra tas, kuris tyliai, nuosekliai kuria savo karjerą. Ir NBA istorija rodo, kad tokie žaidėjai dažnai pasiekia daugiau nei tie, kurie anksti patenka į žvaigždžių zoną.
Palyginti su Europos žaidėjais jo amžiaus, Buzelis yra vienas stipriausių. Jo adaptacija prie NBA tempo buvo greitesnė nei daugelio europiečių, kurie ateina į lygą su dideliais lūkesčiais ir pirmą sezoną praleidžia tiesiog prisitaikydami.
Konkreti rekomendacija tiems, kurie seka NBA: įtraukite Buzelį į savo stebimų žaidėjų sąrašą. Ne todėl, kad jis jau yra žvaigždė, bet todėl, kad per ateinančius 2-3 sezonus jis gali tapti vienu iš tų žaidėjų, apie kuriuos visi sakys „žinojau, kad jis bus geras”.
Ateitis – kur Matas Buzelis gali nueiti
Čia prasideda tikrai įdomus pokalbis. Buzelio sutartinė situacija, jo raida kaip žaidėjo ir „Bulls” ateities planai – visa tai sudaro mozaiką, kurią sunku tiksliai sudėlioti, bet galima spėlioti.
Jei „Bulls” nuspręs rimtai atsinaujinti ir statyti komandą aplink jaunus žaidėjus, Buzelis gali tapti vienu iš tų pamatinių žaidėjų. Jei komanda eis kitu keliu – prekybos, veteranų pritraukimo – tada Mato situacija gali pasikeisti. NBA – tai verslas, ir net geriausi žaidėjai kartais atsiduria situacijose, kurių nesitikėjo.
Tačiau vienas dalykas yra aiškus: jo rinkos vertė po šio sezono išaugo. Komandos jį stebi, agentai kalba, skaičiai yra ant stalo. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kas nutiks su „Bulls”, Buzelio NBA karjera tik prasideda.
Techniškai jam reikia tobulinti:
- Kūno stiprumą – dar vienas ar du sezonai rimtų fizinių treniruočių ir jis taps daug sunkiau sustabdomas
- Žaidimą vienas prieš vieną – jo izoliacijų efektyvumas gali būti geresnis
- Baudų metimus – tai sritis, kur yra rezervo
Lietuvos krepšinio ateitis ant vieno žmogaus pečių – ir kodėl tai neteisinga
Lietuvoje yra tendencija – kai atsiranda talentingas žaidėjas, ant jo pečių uždedamas visas šalies krepšinio ateities svoris. Tai buvo su Sabonio sūnumi, tai buvo su kitais. Ir dabar tas pats vyksta su Buzeliu.
Tai neteisinga. Ir Matui, ir Lietuvos krepšiniui. Vienas žaidėjas negali būti atsakingas už visos šalies krepšinio reputaciją. Jis gali būti įkvėpimas, gali būti pavyzdys, gali būti pasididžiavimas – bet ne atsakomybė.
Geriau žiūrėti į jį kaip į tiltą – tarp Lietuvos krepšinio tradicijos ir modernaus NBA krepšinio. Jis rodo, kad lietuviai gali žaisti šiame lygyje, gali konkuruoti, gali augti. Ir tai yra vertingiau nei bet kokia statistika.
Jauniems Lietuvos krepšininkams, kurie svajoja apie NBA, Buzelio kelias yra geras pavyzdys: ne per trumpiausią kelią, ne per didžiausią reklamą, bet per nuoseklų darbą, per Europos patirtį, per gebėjimą mokytis ir adaptuotis.
Matas Buzelis – tik pradžia to, kas bus įdomu
Šis sezonas buvo tik pirmas skyrius. Ir kaip kiekvienoje geroje knygoje – pirmas skyrius nustato toną, pristato personažą, užmeta intrigą. Buzelis tą padarė. Mes dabar žinome, kas jis yra, kaip jis žaidžia, ko galima tikėtis.
Bet tikroji istorija dar tik rašoma. NBA karjeros paprastai vertinamos ne po vieno sezono, o po penkių, dešimties metų. Ir jei Buzelis išlaikys tą pačią trajektoriją – nuoseklus augimas, protingas žaidimas, fizinis tobulėjimas – tada po kelių metų kalbėsime apie jį visiškai kitaip.
Kol kas galima drąsiai pasakyti: Matas Buzelis yra vienas įdomiausių jaunų Europos žaidėjų NBA, jo debiutinis sezonas viršijo daugelio lūkesčius, ir jis turi viską, ko reikia ilgai bei sėkmingai karjerai. O tai Lietuvos krepšinio fanams turėtų būti pakankama priežastis sektis kiekvieną jo žaidimą – ne iš pareigos, o iš tikro susidomėjimo tuo, kas vyksta.
Ir jei dar nesekate – pradėkite dabar. Vėliau galėsite pasakyti, kad stebėjote nuo pat pradžių.
